Jau gerokai po vienuolikos, lauke – tamsu, o tiesiai prieš langą stovinčio dvylikaaukščio languose jau bedega vos keletas šviesų. Jauti, kaip akims judant žvilgsnis protarpiais sustingsta tarpe tarp jų ir pilkos kambario sienos – suvoki, jog diena nepraėjo veltui bei padarei pakankamai, kad galėtum palindęs po šilta kaldra laukti rytojaus. Išsivalai dantis, išsiprausi veidą, paskutinį […]
Mintys neretai juda labai keistom trajektorijom. Ypač tada, kai prarandi instinktą jas kontroliuoti bei vaikyti tik tais šablonais, kuriais mintis vaikyti yra įprasta. Tada, tomis retomis akimirkomis, pasijunti tarytum pravėręs nedidelę lobių skrynelę. Apie ką aš kalbu? Sakykim, apie išgėrinėjimus. Apie nusitašymą iki stadijos, pakankamai artimos nulūžimui. Tuomet protas veikia labai unikaliai. Tuomet atsifiltruoja visas […]
Šitas post’as nebus labai ilgas. Pastaruoju metu nesijaučiu turįs ką pasakyti. Gal mano mintys neįdomios net man pačiam, o gal aš pavargęs nuo pastovaus darbo. Vieną mintį keičia kita, dvejonė veja dvejonę ir tu tiesiog sėdi ant žemės, atrėmęs nugarą į šaltą sieną ir klausai į pleilistą velnias žino kaip įkritusio metalo neturėdamas valios pastangų […]
Įlipęs į viešąjį transportą kartais pasijauti tarytum patekęs į visiškai kitą pasaulį. Žmonės vien jau iš bendros pažiūros kiek kitokie: mažiau puošnūs, paprastesni. O ir sutinki tokių unikumų, kurių įprastai dieną gatvėje ko gero nesutiktum. Ar tai blogai? Priklauso nuo situacijos. Važiuojant troleibusu mane ne per seniausiai užsipuolė vyras, įlipęs į autobusą su savo augintiniu. […]
Paskutinis šių metų rytas ir kažkas viduje jau bent keletą savaičių vis šnibžda, jog nuo Sausio pirmosios viskas pasikeis. Žinoma, tai iliuzija, kuri subliukš jau patį pirmą Naujųjų Metų rytą atsikėlus ir supratus, jog niekas iš tikrųjų taip ir nepasikeitė. Tačiau po naktinių fejerverkais padabintų šėlionių atsikėlus su lengvai skaudančia galva tikrai nebus blogiau pradėjus […]
Prieš trejetą metų šiame tinklaraštyje paskelbiau pirmąjį savo įrašą, apie Kalėdas. Pamenu, kaip apgailėtinai tuomet jaučiausi po jų. Kiek pykčio bei nusivylimo laikiau savyje. Jaučiausi išskirtinai… įskaudintas? Nes jaučiausi apgautas. Apgautas ta piešiama iliuzija, jog Kalėdos neša džiugesį, laimę ir šilumą, visam tam išsisklaidžius tą pačią akimirką kai atsibudau ryte po Kalėdų. Bet tam kartojantis […]
