Nemiga

Šitas post’as nebus labai ilgas. Pastaruoju metu nesijaučiu turįs ką pasakyti. Gal mano mintys neįdomios net man pačiam, o gal aš pavargęs nuo pastovaus darbo. Vieną mintį keičia kita, dvejonė veja dvejonę ir tu tiesiog sėdi ant žemės, atrėmęs nugarą į šaltą sieną ir klausai į pleilistą velnias žino kaip įkritusio metalo neturėdamas valios pastangų […]

Važiavau viešuoju transportu ir apie tai nebegalvosiu

Įlipęs į viešąjį transportą kartais pasijauti tarytum patekęs į visiškai kitą pasaulį. Žmonės vien jau iš bendros pažiūros kiek kitokie: mažiau puošnūs, paprastesni. O ir sutinki tokių unikumų, kurių įprastai dieną gatvėje ko gero nesutiktum. Ar tai blogai? Priklauso nuo situacijos. Važiuojant troleibusu mane ne per seniausiai užsipuolė vyras, įlipęs į autobusą su savo augintiniu. […]

Apsileiskime

Paskutinis šių metų rytas ir kažkas viduje jau bent keletą savaičių vis šnibžda, jog nuo Sausio pirmosios viskas pasikeis. Žinoma, tai iliuzija, kuri subliukš jau patį pirmą Naujųjų Metų rytą atsikėlus ir supratus, jog niekas iš tikrųjų taip ir nepasikeitė. Tačiau po naktinių fejerverkais padabintų šėlionių atsikėlus su lengvai skaudančia galva tikrai nebus blogiau pradėjus […]

Kalėdos

Prieš trejetą metų šiame tinklaraštyje paskelbiau pirmąjį savo įrašą, apie Kalėdas. Pamenu, kaip apgailėtinai tuomet jaučiausi po jų. Kiek pykčio bei nusivylimo laikiau savyje. Jaučiausi išskirtinai… įskaudintas? Nes jaučiausi apgautas. Apgautas ta piešiama iliuzija, jog Kalėdos neša džiugesį, laimę ir šilumą, visam tam išsisklaidžius tą pačią akimirką kai atsibudau ryte po Kalėdų. Bet tam kartojantis […]