Šitas post’as nebus labai ilgas. Pastaruoju metu nesijaučiu turįs ką pasakyti. Gal mano mintys neįdomios net man pačiam, o gal aš pavargęs nuo pastovaus darbo. Vieną mintį keičia kita, dvejonė veja dvejonę ir tu tiesiog sėdi ant žemės, atrėmęs nugarą į šaltą sieną ir klausai į pleilistą velnias žino kaip įkritusio metalo neturėdamas valios pastangų net ir jo perjungimui. Bet vėlgi, geriau jau sėdėt ir klausyt pigaus metalo nei gulėt tamsiam kambarį su nuliu galimybių užmigt ankščiau trečios ryto.

Apie ką mąstau gulėdamas tas ketvertą valandų prieš užmiegant? Vakar mąsčiau apie tai, jog mano gyvenimas susideda iš nukėlinėjimų. Ir aš nekalbu apie problemų ar darbų palikimą rytdienai – ne, viską tvarkau savo laiku ir neapsikraunu. Bet problema tame, jog vis nukėlinėju tai, ką daryti norėčiau iš tikrųjų. Tvarkau problemas, kurios man iš esmės net nėra reikalingos.

Turiu darbą, turiu pajamas, siekiu kažkokios nepriklausomybės. Bet ne tuo keliu, apie kurį galbūt galvojau mokyklos ar studijų laikais. Nes atrodo, jog viskam ateis savas laikas. Baigi studijas, susirandi darbą, į kurį važinėji diena po dienos iš išsinuomoto buto sostinės pakraštyje. Dedi centą prie cento, su draugais alaus bare nebegurkšnodamas, ir įsivaizduoji, jog viskas galiausiai ims ir pasikeis. Bet nepasikeis.

Vėlgi, aš neverkiu, nesu įstrigęs darbe, juos kaitalioju ir ieškau kažkokių terpių. Bet ilgainiui suvokiau, jog sukuosi tame pačiame rate. Diena po dienos. Galvoje kažkokia iliuzija, kad nesiėmus kardinalių pokyčių viskas ims ir kardinaliai pasikeis. Taip nevyksta.

Bet kartais miegu kietai.

Praeitą savaitę, dvi dienas iš eilės. Jos buvo visiškai laisvos, nuo ryto iki vakaro. Ir jas ramiai nuo ryto iki vakaro praleidau kurdamas muziką. Ausis skaudėjo nuo daugiau dvidešimtinės nekainuojančių ausinių, spaudė smilkinius, rodės, iš vidaus kažkas nagais braižė kaukolę.

Bet miegojau kietai.

Kokia viso to išvada? Miegas mums labai svarbus. Miegodami ilgiau, faktas, jog būsim sveikesni ir gyvensim ilgiau. Tad rūpinkitės miegu ir tuose šešiolikos valandų tarpuose tarp jo darykit tai, ką norit ir mėgstat, o ne tai, ką daryt reikia. Nedarykit to, kas jūsų neveža. Ir nedarykit manęs, nebent esat kokia miela mergina. Ha. Ta linksma nata ir pabaikim.