Sprendimai… Gyvenime jie mus lydi nuolatos. Pradedant nuo tikslaus žadintuvo skambėjimo laiko ar to, ką valgysite pusryčiams, ir baigiant esminiais karjeros sprendimais ar gyvenimo partnerio pasirinkimu.

Ir nors to sąmoningai nepastebime, mūsų atliekamas sprendimų priėmimas turi aiškią struktūrą. Kiekvieno sprendimo priėmimas turi 3 žingsnius. Pirmassituacijos įvertinimas. Antrasapskaičiavimas, ar konkretaus veiksmo darymas ilgame laikotarpyje mums teiks vienokią ar kitokią naudą. Trečiasvalios pastangomis paremtas veiksmo atlikimas arba atsispyrimas jam.

Daugelis XIXa. mąstytojų trečiąjį žingsnį – valią veiksmui atlikti arba jam atsispirti, išskyrė kaip patį svarbiausia sprendimo priėmimo aspektą. Pasak jų – valia yra būtina priimant sprendimus, kurie paisytų moralės bei nebūtų kildinami iš troškimų, pagundų ar materialių siekių. Būtent dėl to, valią privalu nuolatos ugdyti ir tik tai gali užtikrinti kokybišką sprendimų priėmimą ilgame laikotarpyje.

XXa. situacija pasikeitė – pradėta antrąjį sprendimų priėmimo etapą – jų įvertinimą ilgalaikės naudos atžvilgiu, išskirti kaip patį svarbiausią. XXa. intelektualai stengėsi iškelti tai, jog tik sugebėjimas tinkamai įvertinti ne tik sprendimo naudą, bet ir potencialias pasekmes, yra būtinas atributas, norint sprendimus priimti teisingai. Seksas ne tik teikia malonumą, bet ir gali susargdinti; rūkymas ne tik atpalaiduoja, bet ir priveda prie vėžio; melas nors ir leidžia išsisukti iš konkrečios situacijos, bet galutiniame rezultate gali suardyti Jums ypač svarbius santykius. To laikotarpio moralistai priėjo prie išvados, jog primindami žmonėms, kad svarbu galvoti ne tik apie sprendimų naudą, bet ir pasekmes, jie gali priversti juos priimti tik teisingus bei moralius sprendimus.

Faktas, jog tiek valia priimti sprendimą bei atsispirti pagundoms, tiek ir sprendimų pasekmių įvertinimas, yra išties svarbūs matai priimant sprendimus kiekvieno iš mūsų gyvenimuose. Bet nei vienas iš šiuos dalykus aukštinusių filosofų pasiūlytų modelių nebuvo efektyvus. Galite liepti žmogui nevalgyti aliejuje keptų bulvyčių. Galite pabrėžti jam tai, jog jos kenkia organizmui bei priveda prie nutukimo. Bet kai tik jis ar ji pajaus nenumaldomą alkį ir netoliese pamatys greito maisto užkandinę – žmogus jau po akimirkos nekramtydamas rys vieną bulvytę po kitos.

Ir jei taip yra su paprasčiausia netinkama mityba, tokia formulė gali būti pritaikoma ir kitose gyvenimo situacijose. Visi žinome, jog išdavystės griauna gyvenimus, bet kasmet nuo jų neatsispiria milijonai žmonių. Žinome, kad melas tik labai retais atvejais neišlenda į dienos šviesą, bet vis vien meluojame. Puikiai suvokiame, jog žudymas yra amoralus, bet karai pasaulyje vis vien vyksta.

bulvytė

Tad kur tas kabliukas? Kabliukas tame, jog XIX ir XXa. filosofai visiškai klydo. Jie aukštino 2 ir 3 sprendimų priėmimo etapus, pamiršdami apie pirmąjį. Apie situacijos įvertinimą; požiūrį; suvokimą. Kuris ir yra svarbiausias kintamasis šioje sudėtingoje formulėje.

Kai situacijos pasekmių suvokimas bei valia paremtas sprendimo priėmimas iš esmės yra sąmoningi veiksniai, situacijos įvertinimas glūdi mūsų pasąmonėse. Jis yra užprogramuotas genų, aplinkos, ugdymo. Ir jį pakeisti yra ypač sudėtinga.

Įsivaizduokime į klasę įeinančius mokinius, mokytojui nejaučiančius jokios pagarbos. Vos supykę ar susierzinę jie pradės žodžiais plūsti mokytoją, jį žemins arba tiesiog ignoruos. Tuo pat metu kiti jaunuoliai, kurių požiūris į vyresniuosius yra pagarbus, taip jokiu būdu nesielgs. Jie net sąmoningai apie tai nemąstydami į kiekvieną suaugusįjį žiūri kaip į savitą autoritetą. Todėl net ir pamokos metu ypatingai supykę ar susierzinę jie laikys pyktį savyje bei emocijas išlies tik artimų draugų rate po pamokos.

Tokius sprendimų priėmimo skirtumus iš esmės nulemia milijonai per gyvenimą patirtų sąveikų tarp smegenų neuronų, susidūrus su tam tikromis situacijomis, formuojančiomis charakterį. Vaikas, kurio tėvai yra alkoholikai, negerbiantys ne tik kitų, bet ir vienas kito, užaugs žmogumi, neturinčiu autoritetų. Tuo pat metu jaunuolis, užaugęs visapusišką pagarbą puoselėjančioje šeimoje niekad neišdrįs nepagarbos atvirai parodyti autoritentingesniam žmogui.

Išvada paprasta. Jei Jūsų sprendimai Jūsų netenkina, kaltinti valios trūkumą ar negebėjimą tinkamai įvertinti veiksmo pasėkmes būtų neteisinga. Šie dalykai – saviti raumenys, kurie vienu ar kitu metu slegiančio svorio galiausiai neatlaikys. Tai raumenys, kurie gali Jūsų sprendimus pakeisti trumpame laikotarpyje, bet jokiu būdu ne ilgame.

Ilgalaikiai rezultatai kyla iš pasąmonės. Iš nuostatų, kurios sprendimų priėmime suveikia mums apie tai net nepagalvojant. Bet ar įmanoma tai pakeisti? Faktas, jog pakeisti tai, kas jau yra susiformavę, yra ypač sudėtinga. Bet yra viena pakankamai gerai žinoma citata, kilusi iš anoniminių alkoholikų bendruomenės, puikiai atspindinti efektyviausią kelią į asmeninius pokyčius šioje srityje.

vaidink

Moksliškai šita frazė, pasak T. Wilsono, dirbančio Virdžinijos Universitete, skambėtų taip.

One of the most enduring lessons of social psychology is that behavior change often precedes changes in attitude and feelings.

O mano požiūriu ši frazė reiškia tai, jog reikia prisiversti elgtis kitaip. Reikia išlipti iš komforto zonos, dirbtinai suformuotos kiekvieno iš mūsų praeities. Ir tik su kiekvienu teisingai priimtu sprendimu pasąmonė pamažu įsisavins pokyčius. Jūs persilaušite. Ir tai, kas kadaise atrodė taip sudėtinga, bėgant laikui taps Jūsų asmenybės dalimi. Jūs tapsite tuo, kuo norėjote būti. O Jūsų sprendimai Jus ves ten, kur ir siekėte būti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *